Seniausio Panevėžyje Skaistakalnio parko perlu tapusioje rekonstruotoje Juozo Čerkeso sodyboje nuplėšiamos paskutinės apsaugos juostos. Lankytojams plačiai atveriamos antruoju etapu įkurtos kūrybiškumo centro „Pragiedruliai“ erdvės.
Jau rytoj, balandžio 27-ąją, „Pragiedruliai“ visus kviečia neužsisėdėti namuose ir atvykti į šventę Skaistakalnio parke. Istoriją ir dabartį sujungusiame kūrybiškumo centre lauks nemokamos smagios, turiningos meno edukacijos, interaktyvios instaliacijos, o šventę vainikuos FC BASEBALL akustinis koncertas.
Reiškinys mieste ir Lietuvoje
Panevėžio mero Ryčio Račkausko teigimu, šis miestas unikalus savo stiprybių amplitude. Aukštaitijos sostinė tradiciškai žinoma dėl stiprios pramonės. Tačiau ne mažiau svarbu, kad Panevėžys garsėja kaip autentiškos kultūros, kokybiško meno bei kūrybos žmonių miestas.
„Kultūra ir kūrybiškumas neabejotinai yra viena svarbiausių mūsų miesto tapatybės dalių. Todėl gimus idėjai prikelti Pragiedrulių sodybą neabejojome – čia turi būti sukurta erdvė panevėžiečiams ir miesto svečiams ne tik prisiliesti prie skirtingų kultūros ir meno sričių, bet ne mažiau svarbu – čia turi būti erdvė, kur laukiamas kiekvienas, kur patys žmonės kuria jaukią, draugišką, visiems atvirą ir kūrybišką bendruomenę“, – sako meras.
Panevėžio vadovas neabejoja: „Pragiedruliai“ taps reiškiniu ir patrauklia vieta miesto bei Lietuvos kultūriniame žemėlapyje.
Seno ir naujo jungtis
Viename unikaliausių Panevėžio statinių – rekonstruotoje Juozo Čerkeso-Besparnio sodyboje – vos prieš metus įsikūręs kūrybiškumo centras „Pragiedruliai“ jau virto bendruomenę vienijančia vieta, kurioje susijungia paveldas, dabartis ir projektuojama ateitis.
Panevėžio miesto savivaldybei įgyvendinus pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūra“ finansuojamą projektą „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“, gamtos apsuptyje poeto, advokato J. Čerkeso tarpukariu statytą raudonplytį pastatą savotiškai pratęsė modernios architektūros stiklinis priestatas, o sodyboje rengiamos veiklos atgaivino buvusio šeimininko pomėgį burti įvairių profesijų žmones, keistis idėjomis. Čia įrengtos taikomosios dailės, teatro, audio-video studijos, rezidencijų erdvė, bendruomeninė erdvė bei kuriamas bendruomeninis sodas panevėžiečiams atveria galimybes išlaisvinti kūrybinį potencialą, atrasti savo stiprybes, taip pat papildo ir miesto įvaizdį.
Atgimė bendruomenei
Kūrybiškumo centras įkurtas turtingą istoriją turinčioje vietoje, taip įprasminant J. Čerkeso-Besparnio atminimą, jo puoselėtas idėjas pritaikant šiuolaikinės visuomenės poreikiams.
Po Pirmojo pasaulinio karo J. Čerkesas iš Rusijos drauge su šeima grįžo į Panevėžį, nusipirkęs 9 ha žemės sklypą pasistatė tuomet itin modernų namą. Aplink pasodino daug medžių ir mylimą sodybą Žagienio upelio vingyje pavadino Pragiedruliais. Joje tarpukariu mielai lankydavosi literatai, teisininkai, pedagogai ir kiti šviesuoliai. Čia kirtosi iškilių, Lietuvą kūrusių žmonių keliai, skleidėsi idėjos, klestėjo menas, kūryba ir muzika. Jauki, elegantiška sodyba sovietmečiu nacionalizuota.
Panevėžiečiai gerai prisimena, į ką sovietinės okupacijos metais buvo paverstas šis Skaistakalnio parko perlas. Sodybos namas nebeturėjo nei stogo, nei langų, parke stūksojo tik senojo raudonplyčio likučiai.
„Šiandien turime atnaujintą senąjį J. Čerkeso sodybos pastatą tokį, kad niekam, einančiam pro šalį, nepavyks juo nesusidomėti ir neužsukti“, – sako projekto vadovė, Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vyriausioji inžinierė Sigita Biveinienė.
Dėl mažosios bendrijos „Pupa – strateginė urbanistika“ suprojektuoto modernaus priestato šiandien Panevėžys didžiuojasi unikaliu kompleksu, tarnaujančiu menui ir žmonėms.
Skaistakalnio parko širdis
„Architektūriškai J. Čerkeso sodybos rekonstrukcija yra itin sėkmingas kultūros paveldo objekto įveiklinimo projektas. Tokiam rezultatui pasiekti buvo naudojama daug istorinės medžiagos, analizuojamos archyvuose išlikusios nuotraukos, tai užtikrino, jog atkuriamos detalės būtų autentiškos ir neiškraipytos“, – pasakoja Panevėžio miesto savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Augustas Makrickas.
Vienas iš „Pragiedrulių“ komplekso tikslų – atvirumas ir patrauklumas visuomenei. Sodybos pastatas yra tarsi Skaistakalnio parko širdis, kviečianti miestiečius ir svečius aplankyti objektą.
„Suprojektuoti sprendiniai leidžia lankytojams, nepriklausomai nuo jų judėjimo galimybių, aplankyti parodas, dalyvauti dirbtuvėse. Pastato atskiros dalys – sena ir nauja – orientuotos į skirtingas puses. Atvykstant nuo pietinės lankytojus pasitinka istorinės sodybos plytų mūras, o patenkant į kompleksą iš šiaurės, nuo Žagienio upelio tvenkinių atsiveria naujoji priestato dalis su stiklo fasadais. Abi komplekso dalys susijungia per kiemą su istorinio J. Čerkeso sodo vieta, šalia įrengta lauko terasa, skirtingo tipo poilsio vietos su suoliukais sodybos prieigose“, – vardija A. Makrickas.
Ištrintos ribos
Įgyvendinant projektą šalia istorinio raudonų plytų pastato suprojektuotas ir pastatytas unikalus iš po žemės iškylantis maždaug 380 kv. m priestatas su stiklinėmis vitrinomis, tarsi ištrinančiomis ribas tarp vidaus erdvių ir parko.
Priestatas pusiau pasislėpęs, iš karto nekrentantis į akis, jo stogas, supylus nemenką sluoksnį žemių, apželdintas žole, tarnauja ir kaip poilsio zona. Vidaus erdvės pritaikytos parodoms. Čia nuolat eksponuojamus meno kūrinius galima apžiūrėti ir viduje, ir einant pro šalį lauke.
Priestate suprojektuotos patalpos kūrybinių industrijų veiklai, muzikantams, dailininkams, meno atstovams. Ir jau šį šeštadienį „Pragiedruliai“ kviečia švęsti projekto baigiamąjį etapą ir džiaugtis atsinaujinančio miesto veidu.
Finansinė parama
Projektas „Vienijantis kūrybiškumo centras – Pragiedrulių sodyba“ finansuojamas pagal Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo programą „Kultūra“.
Šio projekto tikslas – pasitelkiant kūrybiškos vietokūros metodus ir kultūrinio verslumo mokymus skatinti visuomenę įsitraukti į kultūrinius procesus atgaivintame kultūros paveldo objekte, kuris atitinka vietinių bendruomenių poreikius.
Bendra projekto vertė siekia 1 078 557 Eur. Iš jų 959 839 Eur – Europos ekonominės erdvės fondo lėšos, 118 718 Eur – Panevėžio miesto savivaldybės indėlis.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2021 09 14 iki 2024 05 20.
