Viskas prasidėjo nuo Panevėžio. Norėdamas paminėti sukaktį 520 – ojo gimtadienio proga,
fotografas Juozas Petkevičius sukūrė fotografijų seriją, atspindinčią žmonių dvasią, kuria gyvuoja
besikeičiantis ir atgimstantis miestas. Kaip autorius pats minėjo: „tikėjausi mieste atrasti nuostabių
žmonių ir juos nufotografuoti. Taip pat manau, kad fotografijos įkvėps kurti ir kitus panevėžiečius.“
Nuoširdus darbas buvo atliktas. O viską daugiau pasakoja autoriaus sukurti darbai.
Fotografijos, atsiradusios šlapio kolodijaus proceso metu, tarsi sustingdo laiką ir įamžina atvaizdą.
Tai jau nėra vien buities dokumentacija ar istorija – tai taip pat ir pozuojančio žmogaus, ir paties
fotografo kantrybė bei tikrumas. Įamžinimo procesas, kuriam būdingas tikslus ir netrumpas
pasirengimas, vyksta kiek kitaip negu šiais laikais įsivaizduojame mes, gyvenantys skaitmeniniame
kompiuterizuotame pasaulyje, kuriame viskas fiksuojama, fotografuojama, įkeliama, keičiama,
trinama kas sekundę. Žmogaus būties, jo tikrojo buvimo esmė atsiskleidžia ne pirmomis
akimirkomis, kol jis pozuoja, o laukime, kuomet po tam tikro laiko, pradeda kristi visos kaukės,
pozos, kuomet šypsena nebeišsilaiko lūpų kampučiuose, akys nebespinduliuoja privaidinto
džiaugsmo – kada žmogus tampa toks, koks iš tiesų yra. Autoriui pavyko fotografijose užfiksuoti
tokius žmones, kokių jie patys savęs tikriausiai niekuomet nemato, sužinoti apie juos tai, ko jie,
matyt, niekada nesužinos. Apie tai, kas slypi pačiose jų gelmėse, iš tikrųjų...
Tokios įamžinimo technikos pasirinkimas yra ypatingas, nes rezultatas dažnai būna nenumanomas,
unikalus ir vienetinis, priklausantis nuo cheminių medžiagų mišinių, sąveikos su oru, deguonimi,
pozuojančiojo sugebėjimo išbūti ilgą laiką vienoje vietoje bei, žinoma, fotografo meistrystės.
Netikėtumas, atsirandantis šių nuotraukų detalių ir šviesos žaismės tėkmėje, neskubotas procesas,
kuriame išlaikoma rimtis ir susikaupimas – tampa veržlios ir skubotos mus supančios realybės
priešprieša ir siūloma alternatyva – gebėti sustoti, įžvelgti ir analizuoti save bei pasaulį už kasdienio
bruzdesio ir nerimo.
Fotografuoti žmones ir išgauti fotografijas šlapio kolodijaus būdu - tai pajusti kito asmens
mirtingumą, pažeidžiamumą, kintamumą.
Perfrazuojant Susan Sontag, fotografija – tai elegiškas sutemų menas, kuris šiuo konkrečiu atveju
liudija negailestingą laiko tėkmę.
Projekto remėjai Panevėžio miesto savivaldybė ir UAB Amalkera.
Informacinis partneris JP.lt.
Aidas - ugniagesys
Andrius - inžinierius
Arvydas - fotografas, scenografas
Augustinas - architektas
Bronius - futbolo komandos direktorius
Dominykas, Gabija - draugai
Dovydas - šokėjas
Enrika, Renata, Pijus - šeima
Jolanta - kostiumų dizainerė
Jolita - dailininkė
Josvidas, Rosita, Edmundas - šeima
Jurga - mama
Karolis - karininkas
Lina - medicinos sesuo, dėstytoja
Miglė - pramonės darbuotoja
Mingailė, Rio, Albert - šeima
Nerijus, Jolita, Martynas, Liepa - šeima
Ramunė - plaukimo trenerė
Rimantas - buvęs atletas
Stasė - gydytoja
Ugniagesniai gelbėtojai
Vidmantas - atletas, treneris
Vidmantė - mokslininkė
Vilius - fotografas
Zita - valgyklos vedėja
Žydrūnas - tatuiruočių meistras
PARODOS ATIDARYMAS
Rugsėjo 8 d. Pragiedruliuose atidaryta fotomenininko Juozo Petkevičiaus fotografijų paroda "AŠ ESU PANEVĖŽYS". Kolekcijoje eksponuoti 26 fotomenininko sukurti darbai, atlikti šlapio kolodijaus technika.
Nuotraukų aut. P. Židonis
7 FOTOGRAFIJŲ REPRODUKCIJOS ATSIDŪRĖ VIEŠOSIOSE MIESTO ERDVĖSE DIDELIU FORMATU
PROJEKTO KOMANDA
Projekto vadovas - Paulius Vepštas
Projekto kuratorius - Arvydas Gudas
Projekto fotomenininkas - Juozas Petkevičius
Nuotr. aut. - Paulius Židonis
ŠLAPIO KOLODIJAUS DIRBTUVĖS
Projektą vainikavo Juozo vedamos šlapio kolodijaus dirbtuvės Pragiedruliuose.
Fotomenininkas pasidalino projekto metu sukaupta patirtimi, pristatė parodos darbus.
Dirbtuvėse dalyviai tiek teoriškai, tiek praktiškai sužinojo ir išbandė šlapio kolodijaus technologiją, o Juozas įamžino susirinkusius dalyvius, fotografuodamas šia technika.
