Austrijoje gimęs ir augęs menininkas Klausas Leo Richteris savo kūrybinį kelią pradėjo fotografijoje, tačiau pastaraisiais metais vis labiau įtraukia ir skulptūrines bei mišrias medijas. Nors jo darbai kinta formomis ir išraiškos priemonėmis, jie visada išlaiko stiprų socialinį aspektą. Šiandien jis gyvena ir kuria Lietuvos kaime, kur gimsta jo naujausi projektai, įkvėpti vietinių istorijų bei gamtos.

Vienas iš jo pastarųjų kūrybinių tyrinėjimų – paroda „Kastutė“, skirta ypatingai asmenybei, kuri pasipriešino sistemai ir pasirinko savarankišką gyvenimo būdą. Su menininku kalbėjomės apie jo kūrybinius ieškojimus, medijų kaitą, bei kaip asmeninės istorijos tampa platesnių socialinių klausimų dalimi.

Kūrybiniai ieškojimai ir medijų kaita

- Kodėl nusprendėte derinti sociologiją su fotografija?
Tai, ką darau, visada turi socialinį elementą, susijusį su visuomene. Paskutiniai darbai yra susiję su istorija, kuri prasidėjo Lietuvoje. Mane domina žmonių patirtys, jų pasirinkimai ir tai, kaip jie atsispindi vizualinėje kūryboje.

• Kodėl pradėjote naudoti skirtingas medijas?
  Tai buvo natūralus interesas, bet prie to prisidėjo ir gyvenimo sąlygos. Gyvendamas kaime, pradėjau daugiau dirbti su rankomis, atradau skulptūrą, instaliacijas. Tai pakeitė mano požiūrį į meno procesą ir leido išreikšti idėjas naujais būdais.

- Kaip tai keičia jūsų kūrybą?
Eksperimentuoju ir stebiu, kur tai nuves. Tai tarsi papildoma patirtis šalia fotografijos. Skulptūra ir kitos taktilinės medžiagos suteikia galimybę pažvelgti į erdvę kitaip, išryškinti tam tikrus pojūčius, kurių fotografija viena negali perteikti.

Paroda „Kastutė“ – istorija apie pasipriešinimą

- Kaip gimė šios parodos idėja?
Atlikdamas projektą kaime, sužinojau istoriją apie moterį, kuri atsisakė dirbti kolūkyje ir dėl to negaudavo elektros į savo namus. Mane sudomino jos gyvenimo pasirinkimas ir jo prasmė platesniame kontekste. Ji įkūnijo pasipriešinimo dvasią, kurią norėjau perteikti šioje parodoje.

- Kaip rinkote medžiagą šiai parodai?
Fotografavau namą, bendravau su žmonėmis, kurie ją pažinojo, surinkau fragmentus jos gyvenimo istorijai atkurti. Svarbiausia buvo išgirsti tuos, kurie ją prisiminė – jų pasakojimai tapo mano kūrinio dalimi. Surinkta informacija leido sukurti vizualinę pasakojimo formą, kuri išreiškia jos gyvenimo būdą ir vertybes.

- Kokia pagrindinė šios parodos žinutė?
Paroda kelia klausimus apie pasipriešinimo formas, žmonių pasirinkimus ir jų reikšmę tiek praeityje, tiek dabar. Ji taip pat skatina mąstyti apie laisvę – kiek esame laisvi rinktis savo kelią ir kokia kaina kartais reikia už tai mokėti.

Ateities projektai

- Ar „Kastutės“ istorija turės tęsinį?
Galvoju apie kitą kūrinį, susijusį su pasipriešinimu, bet šįkart – ne žmogaus, o gamtos. Mane domina, kaip gamta reaguoja į žmogaus poveikį, kaip ji bando išsaugoti save ir prisitaikyti.
**

• Kokią trilogiją planuojate sukurti?**
  Pirmasis darbas buvo apie šeimos ir kaimo istorijas, antrasis – apie vieną asmenį. Trečiasis galėtų būti apie natūralius organizmus, kurie priešinasi industrijai ir klimato pokyčiams. Tai vis dar idėjų lygmenyje, bet norėčiau tai ištirti giliau.

Panevėžys: pirmoji pažintis su Lietuva

- Ką jums reiškia Panevėžys?
Tai buvo pirmasis miestas, kurį pamačiau Lietuvoje 2008 metais. Pamenu, kaip atvykau į autobusų stotį po kelionės iš Rygos. Šis miestas man liko kaip pirmoji pažintis su Lietuva, su jos kultūra ir žmonėmis.

- Ką norėtumėte pasakyti Panevėžio žmonėms apie savo parodą?
Tikiuosi, kad ji taps dialogo dalimi. Būtų įdomu išgirsti jų mintis apie pasipriešinimą ir jų šeimos istorijas. Istorijos, kurias randame kasdienybėje, dažnai tampa mūsų identiteto dalimi. Norėčiau, kad ši paroda skatintų susimąstyti apie asmeninius pasirinkimus ir jų poveikį platesniame kontekste.

Fotografo Klauso Leo Richterio paroda „Kastutė“ eksponuojama iki vasario 9 d.

Fotografijų ciklas „Kastutė“ tyrinėja individo sprendimą nepaklusti represinei sistemai ir šio sprendimo pasekmes. Darbuose nagrinėjami nepaklusnumo motyvai ir aplinkybės, keliami klausimai: kas buvo Kastutė, kodėl ji pasirinko tokį kelią, ir plačiau – kas apskritai gali ar nesiryžta imtis veiksmų, vedančių į
bausmę.