Rugsėjo 8 d. 18:00 val. Pragiedrulių kūrybiškumo centre atidaroma Juozo Petkevičiaus alternatyviosios fotografijos paroda “AŠ ESU PANEVĖŽYS”. Ekspozicija veiks iki spalio 8 d.

Viskas prasidėjo nuo Panevėžio. Norėdamas paminėti sukaktį 520 – ojo gimtadienio proga, fotografas Juozas Petkevičius sukūrė fotografijų seriją, atspindinčią žmonių dvasią, kuria gyvuoja besikeičiantis ir atgimstantis miestas. Kaip autorius pats minėjo: „tikėjausi mieste atrasti nuostabių žmonių ir juos nufotografuoti. Taip pat manau, kad fotografijos įkvėps kurti ir kitus panevėžiečius.“
Nuoširdus darbas buvo atliktas. O viską daugiau pasakoja autoriaus sukurti darbai.
Fotografijos, atsiradusios šlapio kolodijaus proceso metu, tarsi sustingdo laiką ir įamžina atvaizdą. Tai jau nėra vien buities dokumentacija ar istorija – tai taip pat ir pozuojančio žmogaus, ir paties fotografo kantrybė bei tikrumas. Įamžinimo procesas, kuriam būdingas tikslus ir netrumpas pasirengimas, vyksta kiek kitaip negu šiais laikais įsivaizduojame mes, gyvenantys skaitmeniniame kompiuterizuotame pasaulyje, kuriame viskas fiksuojama, fotografuojama, įkeliama, keičiama, trinama kas sekundę. Žmogaus būties, jo tikrojo buvimo esmė atsiskleidžia ne pirmomis akimirkomis, kol jis pozuoja, o laukime, kuomet po tam tikro laiko, pradeda kristi visos kaukės, pozos, kuomet šypsena nebeišsilaiko lūpų kampučiuose, akys nebespinduliuoja privaidinto džiaugsmo – kada žmogus tampa toks, koks iš tiesų yra. Autoriui pavyko fotografijose užfiksuoti tokius žmones, kokių jie patys savęs tikriausiai niekuomet nemato, sužinoti apie juos tai, ko jie, matyt, niekada nesužinos. Apie tai, kas slypi pačiose jų gelmėse, iš tikrųjų...
Tokios įamžinimo technikos pasirinkimas yra ypatingas, nes rezultatas dažnai būna nenumanomas, unikalus ir vienetinis, priklausantis nuo cheminių medžiagų mišinių, sąveikos su oru, deguonimi, pozuojančiojo sugebėjimo išbūti ilgą laiką vienoje vietoje bei, žinoma, fotografo meistrystės. Netikėtumas, atsirandantis šių nuotraukų detalių ir šviesos žaismės tėkmėje, neskubotas procesas, kuriame išlaikoma rimtis ir susikaupimas – tampa veržlios ir skubotos mus supančios realybės priešprieša ir siūloma alternatyva – gebėti sustoti, įžvelgti ir analizuoti save bei pasaulį už kasdienio bruzdesio ir nerimo.
Fotografuoti žmones ir išgauti fotografijas šlapio kolodijaus būdu - tai pajusti kito asmens mirtingumą, pažeidžiamumą, kintamumą.
Perfrazuojant Susan Sontag, fotografija – tai elegiškas sutemų menas, kuris šiuo konkrečiu atveju liudija negailestingą laiko tėkmę.

Projekto remėjai Panevėžio miesto savivaldybė ir UAB Amalkera.
Informacinis partneris JP.lt.