Ignas Pavliukevičius – Hagos Karališkosios menų akademijos alumnas ir Vilniaus Dailės Akademijos doktorantas tyrinėjantis žmogaus santykį su technologijomis ir vyriškumą sociokultūriniame kontekste. Menininkas siekia suvienyti šias skirtingas temas, pabrėždamas emocinį aspektą kaip kertinę meninių projektų dalį. Jo kūriniai, akcentuojantys žmogaus sąveikas su išmaniosiomis technologijomis analizuoja technologinių tvarinių žmogiškumą ir mūsų (žmonių) emocinius ryšius.
Igno Pavliukevičiaus rezidencijos tyrimo laukas – dirbtinio intelekto modelių kuriamas emocinį ryšys meno ir kitose interakcijose. „Dirbtinė jaučianti būtybė“ – tai kompiuterinį žaidimą primenantis instaliacijos prototipas, nagrinėjantis, kaip dirbtinio intelekto modeliai sukuria emocinį ryšį tarp dirbtinės jautrios būtybės ir žiūrovo. Rezidencijos metu kurta kompiuterinė simuliacija tobulėjusi naujų duomenų pagalba ir gebanti mokytis žiūrovams leido priartėti prie dirbtinės gyvybės ir bandyti kurti emocinį ryšį su ja. Koks tas emocinis ryšys ir kokias naujas intymumo formas jis kuria buvo galima pajausti gyvai kūrybiškumo centre „Pragiedruliai“. Kartu su kūriniu menininkas pristatė ir rezidencijos metu parengtą leidinį apie teksto generavimo modelius ir jų gebėjimą įkūnyti kolektyvines žinias.
Ignas Pavliukevičius apie savo kūrybinį procesą „Art ar neart?“ rezidencijoje:
„Darbai atlikti rezidencijos metu yra skirti susitikimui tarp žmogaus ir mašinos, tarp jausmų ir algoritmų. Lapkričio 24 d. tai virto tarsi eksperimentu, per kurį žiūrovas galėjo įžengti į emocinės sąveikos labirintą kur skaitmeninės būtybės ir žmogus pinasi į vieną būtį. Čia, realybės simuliacijoje, susidūrėme su nauja intymumo rūšimi, nauju būdu, kaip suprasti ir patirti „kitą" ir „aš". “
Echo gone wrong: Art ar neart?rezidencija: Open Call
Art ar neart?rezidencija: Open Call
ArtNews: Dirbtinės jaučiančios būtybės. Ievos Gražytės interviu su Ignu Pavliukevičiumi
Rezidencijų programą „Art ar neart“ remia Lietuvos kultūros taryba ir Panevėžio miesto savivaldybė.